palazdynis

pãlazdynis sm. (1) vieta palei lazdyno krūmą: Kviečiai tik pãlazdyniais sukritę, o kitur visur geri ir stati Brs. Pãlazdyniais avėčios auga Brs. Kai palazdyniais nužydi žibutės, aš einu ankstyvais priešaušriais medžioti grojančių tetervinų sp. Auga [tokie grybai] miškūse ūksmingūse tarp kerpių, labiausiai palazdyniais P. Oi rožė rožė raudona palazdynelė[je] nemėgo, rūtų darželė[je] išdygo, po stiklo langu pražydo D28.